- sėtrinti
- ×sė̃trinti, -ina, -ino žr. sėtryti: 1. NdŽ. | refl.: Nuo kasinėjimo sė̃trinos, kol užsisėtrino gumbelis po pažasčiu J. 2. NdŽ. 3. Petro nervai paskutinėmis dienomis buvo įtempti, ir jis kiek galėdamas vengė juos dar labiau sėtrinti A.Vencl. \ sėtrinti; įsėtrinti; pasėtrinti; užsėtrinti
Dictionary of the Lithuanian Language.